tėšimai

tėšìmai sm. pl. (2) Pls žr. tėšimas: 1. Iš tėšimų kepa pautienę Vrn. Pusę viedro tėšìmų primelžiau Srj. Pirmas pienas dar būna su tėšìmais Šč. 2. Švn Virtau tėšimùs kad i kasdien – tep skanu Srj. Po Kalėdai susteliuos karvės, tai privalgysim kiek drūti tėšìmų Mrk. Visa šeima tėšìmų tik ir laukdavom Srj.